Kompiuterio programos yra saugomos kaip literaturos kuriniai

Kompiuteriuose yra plati programø duomenø bazë, kuri gali bûti naudojama daugeliui gana pavojingø ir sudëtingø uþduoèiø. Pati „enova“ sistema yra viena ið tokiø programø, kurios dëka galime bûti tikri, kad jis atitinka dabartinius ámonës poreikius. Programa vykdoma atsiþvelgiant á platesná ásisteigimo ir taupymo efektyvumà. Laikui bëgant, augant poreikiams, sistemà lengva papildyti papildomais moduliais, nereikalaujant reorganizuoti ámonës, keistis duomenø bazëmis ar keisti duomenis.

Giliai suprasti ðià idëjà, matome, kad yra ta pati sistema, kuri priima sprendimus ir bendradarbiauja sprendþiant problemas. Jis gydo prekybos, apskaitos ir darbo uþmokesèio klausimus.Taèiau, be „enova“ programos, taip pat yra daug naujø gerø idëjø, kurios gali bûti ypaè patogios mums. Þinoma, viena ið populiariausiø interneto programø yra narðyklë, kurios pagalba galime ieðkoti daug dalykø, ir kiekvienas mûsø sudëtingas slaptaþodis bus rastas. Populiariausios narðyklës yra:- operos - paskutinë stipri, graþi ir nemokama narðyklë lenkø stiliumi. Tai naudoja dauguma þmoniø.- Mozilla Firefox, kita - nemokama ir ádomi interneto narðyklë. Ðià narðyklæ kuria pasaulinë ne pelno organizacija.- „Google Chroome“ - treèiasis taip pat populiarios interneto narðyklës sumos kas dvi ankstesnes. Ðiø þmoniø reikalams sukurta paskutinë stipri narðyklë.Visos ðios idëjos patenka á Kompiuteriø mokslø komandà, kuri yra graþiai matematikos, fizikos, geografijos modelis. Konkreèiau, ji nustoja galvoti apie duomenø tvarkymà. Todël galima daryti prielaidà, kad kiekvienas kompiuteris, áskaitant kompiuterines programas, pvz., „Enova“ programà, arba bet kurios narðyklës, laikosi kompiuteriø mokslo, o jei tai nebûtø kompiuteriø duomenø apdorojimas, tokiø nuostabiø programø nebûtø.